- maktas
- màktas sm. žr. maukas 1.
◊ víenu maktù iš karto, vienu sykiu, smarkiai: Vienu maktù prarijo (apie šunį) J.Jabl. Žąsis ir kurkes vienu maktu nurydavau J.Balč. Vienu maktu jis ištuštino (išgėrė) savo dalį rš. Eisiu kaip prūsas vienu maktu į dangų Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.